Žalgirio mūšis dar kartą laimėtas Lilyje, Prancūzijoje
Gegužės pabaigoje kasmetiniame karybos klubų suvažiavime Lilyje (Prancūzija) du karybos klubai iš Belgijos ir Prancūzijos inscenizavo miniatiūrinį Žalgirio mūšį.
Miniatiūrinė karyba yra uždegantis, nors menkai žinomas hobis, kuriam reikalingi tiek taktiniai įgūdžiai, tiek sėkmė: nuodugniai istoriškai ištyrinėtos ir tiksliai pagamintos metalinės figūrėlės žygiuoja per realistiškai sumodeliuotus karo laukus ir kaunasi seniai vykusiuose mūšiuose. Tokie stalo žaidimai gali atkartoti realius istorinius mūšius arba inscenizuoti spėjamus scenarijus, armijas priešpastatant priešams, kurių šios niekada nebuvo sutikusios. Žaidimuose gali būti naudojama taškų sistema, užtikrinant, kad kiekviena kariuomenė turėtų lygias galimybes, tačiau gali būti kuriami scenarijai su nelygiomis pajėgomis ir specialiomis pergalės sąlygomis, pavyzdžiui, apginti upės vagą arba atlaikyti pasalą. Kartais suplanuojamos labai sudėtingos kampanijos, kur logistika ir strategija yra lygiai tiek svarbios, kiek taktiniai įgūdžiai. Galima būtų tai pavadinti labai įmantriais šachmatais. Tačiau kitaip nei pastarajame žaidime, čia pajungiamas sėkmės faktorius (metant kauliuką) ir taip stimuliuojamas „karo nenuspėjamumas“.
Egzistuoja istorinė miniatiūrų karyba, kuri domisi įvairiais istoriniais laikotarpiais, pradedant viduramžiais ir baigiant naujausiais laikais. Tačiau gali būti ir fantastiniai žaidimai, kur simuliuojamos kovos tarp elfų ir kitų mistinių būtybių arba žaidžiami mokslinės fantastikos mūšiai „erdvėje“. Žaidimai vyksta tik ant stalo, tad šis hobis skiriasi nuo realios mūšių inscenizacijos, kur istorinėmis uniformomis persirengę dalyviai kaunasi „gyvai“.
Karybos klubų suvažiavime keletas klubų iš Prancūzijos ir Belgijos atskleidė tiek istorinius, tiek fantastinius šio miniatiūrinio hobi aspektus. Buvo inscenizuoti keli istoriniai mūšiai: Napoleono karinės kampanijos, 19 amžiaus kolonijinis karas Afrikoje ar kiek naujesnis Vietnamo karo scenarijus. Tačiau atsitiktinai net du karybos klubai (Belgijos TADEFIG ir Prancūzijos Francois Harry) pasirinko būtent Žalgirio mūšį, neabejotinai dėl neseniai praėjusio 600 metų jubiliejaus, bet ir dėl jo dydžio bei mobilumo (čia daug ką lėmė greitas dalyvavusių armijų kavalerijos judėjimas).
Šiai demonstracijai TADEFIG klubas gavo Lietuvos atstovybės prie NATO paramą, kuri paskolino dalį praeitais metais rengtos parodos Žalgirio mūšiui paminėti. Keliuose plakatuose buvo pavaizduotos smulkios mūšio schemos. Ši informacija buvo labai naudinga renginio lankytojams ir žiūrovams, kuriems mūšis nebuvo gerai žinomas.
Abiejuose žaidimuose istorinis rezultatas buvo pakartotas: jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė nugalėjo Kryžiuočių riterius, praktiškai sutriuškindama šį stiprų karinį Ordiną, ir suteikdama Žalgiriui lemiamo mūšio vardą.
Karybos klubai kartu atšventė sėkmingą mūšio inscenizaciją taure Lietuvos atstovybės prie NATO dovanoto “Žalgirio”.

