NATO ŠALIŲ DIPLOMATIJOS VADOVAI SVARSTĖ TARPTAUTINIO SAUGUMO KLAUSIMUS
Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius gruodžio 3-4 dienomis Briuselyje su kitų NATO šalių diplomatijos vadovais diskutavo ISAF operacijos Afganistane, Aljanso atvirų durų politikos, priešraketinės gynybos, NATO-Rusijos santykių, naujosios NATO Strateginės koncepcijos rengimo eigos, ir kitais saugumo bei tarptautinės politikos klausimais. Lietuva pasveikino JAV administracijos sprendimą dėl papildomų pajėgų siuntimo į Afganistaną. „Šios priemonės kartu su reintegracijos ir sutaikymo procesais, bei aktyviais Afganistano Vyriausybės veiksmais prisidės prie saugumo situacijos gerėjimo šalyje. Lietuva, dalyvaudama NATO tarptautinių saugumo ir paramos pajėgų Afganistane (ISAF) operacijoje ir jau prisiimdama atsakomybę už Provincijos atkūrimo grupę Goro provincijoje, pagal galimybes rems šias pastangas“, – sakė Lietuvos UR viceministras. Per NATO-Ukrainos ir NATO-Gruzijos komisijų susitikimus ministrai aptarė pagrindinius NATO bendradarbiavimo su šiomis valstybėmis klausimus. Lietuva paragino NATO visokeriopai remti Gruzijos ir Ukrainos reformas, stiprinti savo atstovavimą Gruzijoje ir pabrėžė Ukrainos stabilizuojantį vaidmenį regione. Taip pat buvo pažymėtas svarus abiejų šalių indėlis į NATO misiją Afganistane. Ministrai apsvarstė NATO plėtros perspektyvas. Sąjungininkai patvirtino principinę nuostatą, kad Ukraina ir Gruzija taps NATO narėmis ir pažymėjo NATO-Ukrainos ir NATO-Gruzijos komisijų vaidmenį pasirengimo procese. Aljansas įvertino integracijos pažangą Vakarų Balkanų regione, pakviesdamas Juodkalniją prisijungti prie narystės veiksmų plano ir pažadėdamas suteikti šį instrumentą Bosnijai ir Hercegovinai kai ji įgyvendins reikalingas reformas. „Liekame ištikimi NATO atvirų durų principui bei remiame visų aspirančių - Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos, Gruzijos ir Ukrainos - siekius įsitvirtinti euroatlantinėse struktūrose“, - sakė užsienio reikalų viceministras. Susitikime taip pat svarstyta JAV priešraketinės gynybos sistemos integracija į NATO priešraketinės gynybos misiją. Ministrai įvertino, kad naujoji JAV PRG sistema yra patikimesnė, efektyvesnė, lankstesnė ir turėtų apimti visą Aljanso teritoriją. Pirmasis po Gruzijos konflikto formalus NATO- Rusijos Tarybos ministrų susitikimas priėmė sprendimus dėl NATO-Rusijos Tarybos struktūrų tobulinimo, darbo programos 2010 m. bei bendros saugumo iššūkių peržiūros Afganistano, terorizmo, piratavimo, masinio naikinimo ginklų platinimo bei gamtos ir techninių katastrofų klausimais. NATO Ministrai patvirtino, kad Aljansas ir toliau stebės procesų Rusijoje dinamiką. Lietuva atkreipė dėmesį, kad NATO ir Rusijos bendradarbiavimo pažanga pirmiausia priklauso nuo pasitikėjimo atkūrimo ir įsipareigojimų įgyvendinimo. Sąjungininkai paragino Rusiją skaidriau rengti karines pratybas, gerbti Gruzijos teritorinį vientisumą ir atšaukti Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimą bei įgyvendinti 2008 m. rugpjūčio ugnies nutraukimo susitarimų sąlygas. „Mes priėmėme domėn Rusijos pasiūlymus dėl Europos saugumo sutarties ir manome, kad geriausia vieta juos aptarti yra Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija“ – pažymėjo viceministras E.Ignatavičius.
Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius gruodžio 3-4 dienomis Briuselyje su kitų NATO šalių diplomatijos vadovais diskutavo ISAF operacijos Afganistane, Aljanso atvirų durų politikos, priešraketinės gynybos, NATO-Rusijos santykių, naujosios NATO Strateginės koncepcijos rengimo eigos, ir kitais saugumo bei tarptautinės politikos klausimais.
Lietuva pasveikino JAV administracijos sprendimą dėl papildomų pajėgų siuntimo į Afganistaną. „Šios priemonės kartu su reintegracijos ir sutaikymo procesais, bei aktyviais Afganistano Vyriausybės veiksmais prisidės prie saugumo situacijos gerėjimo šalyje. Lietuva, dalyvaudama NATO tarptautinių saugumo ir paramos pajėgų Afganistane (ISAF) operacijoje ir jau prisiimdama atsakomybę už Provincijos atkūrimo grupę Goro provincijoje, pagal galimybes rems šias pastangas“, – sakė Lietuvos UR viceministras.
Per NATO-Ukrainos ir NATO-Gruzijos komisijų susitikimus ministrai aptarė pagrindinius NATO bendradarbiavimo su šiomis valstybėmis klausimus. Lietuva paragino NATO visokeriopai remti Gruzijos ir Ukrainos reformas, stiprinti savo atstovavimą Gruzijoje ir pabrėžė Ukrainos stabilizuojantį vaidmenį regione. Taip pat buvo pažymėtas svarus abiejų šalių indėlis į NATO misiją Afganistane. Ministrai apsvarstė NATO plėtros perspektyvas. Sąjungininkai patvirtino principinę nuostatą, kad Ukraina ir Gruzija taps NATO narėmis ir pažymėjo NATO-Ukrainos ir NATO-Gruzijos komisijų vaidmenį pasirengimo procese.
Aljansas įvertino integracijos pažangą Vakarų Balkanų regione, pakviesdamas Juodkalniją prisijungti prie narystės veiksmų plano ir pažadėdamas suteikti šį instrumentą Bosnijai ir Hercegovinai kai ji įgyvendins reikalingas reformas. „Liekame ištikimi NATO atvirų durų principui bei remiame visų aspirančių - Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos, Gruzijos ir Ukrainos - siekius įsitvirtinti euroatlantinėse struktūrose“, - sakė užsienio reikalų viceministras.
Susitikime taip pat svarstyta JAV priešraketinės gynybos sistemos integracija į NATO priešraketinės gynybos misiją. Ministrai įvertino, kad naujoji JAV PRG sistema yra patikimesnė, efektyvesnė, lankstesnė ir turėtų apimti visą Aljanso teritoriją.
Lietuva atkreipė dėmesį, kad NATO ir Rusijos bendradarbiavimo pažanga pirmiausia priklauso nuo pasitikėjimo atkūrimo ir įsipareigojimų įgyvendinimo. Sąjungininkai paragino Rusiją skaidriau rengti karines pratybas, gerbti Gruzijos teritorinį vientisumą ir atšaukti Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimą bei įgyvendinti 2008 m. rugpjūčio ugnies nutraukimo susitarimų sąlygas. „Mes priėmėme domėn Rusijos pasiūlymus dėl Europos saugumo sutarties ir manome, kad geriausia vieta juos aptarti yra Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija“ – pažymėjo viceministras E.Ignatavičius.
