Skaitytojo paklaustas, ar ateityje priėmus į NATO tokias šalis, kaip Ukraina ir Gruzija, į šį karinį ir politinį klubą negalėtų įstoti Rusija, diplomatas pripažino, kad jos narystei nėra užkirstas kelias.
„Reikėtų kalbėti apie sutarties 10 straipsnį. Teoriškai šis straipsnis sako, jog Rusija gali įstoti į NATO. O praktiškai reikia žiūrėti, ar ji atitinka visas tam reikalingas sąlygas: kokia kariuomenės demokratinė kontrolė, žmogaus teisių situacija ir t. t. Nėra taip, kad sunešiosi 9 poras batų ir tave priims. Narystė NATO yra ir politinis sprendimas. Šiandien nėra pagrindo, pagal kurį Rusija galėtų tapti NATO nare“, - kalbėjo ambasadorius.
Sekmadienį Lietuva minės 5-ąsias narystės NATO metines. L. Linkevičiaus tikinimu, buvimas Aljanse apsaugo mūsų šalį nuo tokių karinių konfliktų, koks pernai buvo kilęs tarp Gruzijos ir Rusijos. O tai, kad Lietuvoje nuolat yra dislokuoti tik keli kurios nors NATO šalies naikintuvai, esą nereiškia, kad esame nesaugomi ir bejėgiai.
„Tai, kad esame NATO, tam tikra prasme ir padėjo mums išvengti to, kas įvyko Gruzijoje“, - pažymėjo ambasadorius.
Jo žodžiais, per ketverius metus Lietuva į NATO biudžetą sumokėjo 10 mln. eurų, o gavo triskart daugiau, daugiausia – kaip investicijas į Šiaulių karinį oro uostą.
Pasak L. Linkevičiaus, kol kas NATO nejaučia poreikio steigti Baltijos šalyse nuolatinės karinės bazės.
Konferencijoje dalyvavęs Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Eitvydas Bajarūnas, paklaustas, ar šiuo metu yra reali didelio, ne vieną šalį apimančio karinio konflikto grėsmė, pusiau juokais patikino: „Tai, kad mes dabar visą valandą kalbėjome DELFI konferencijoje saugiai ir niekas mūsų nenutraukė, yra įrodymas, jog NATO rūpinasi mūsų saugumu, taip pat ir kibernetiniu.“
