Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Bendras komunikatas po Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų susitikimo Paryžiuje

Sukurta 2021.01.27 / Atnaujinta 2021.01.28 09:30
    Bendras komunikatas po Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų susitikimo Paryžiuje

    Latvijos užsienio reikalų ministras p. Edgaras Rinkevičius, Lietuvos užsienio reikalų ministras p. Gabrielius Landsbergis bei Estijos viceministras Europos reikalams p. Märtas Volmeris  Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministro p. Jean-Yves Le Driano kvietimu 2021 metų sausio 26 dieną susitiko Paryžiuje. Pirmasis tokio formato susitikimas vyko minint Prancūzijos pripažinimo de jure Baltijos šalis šimtmetį. Šiais metais keturios šalys minės 30-ąsias Prancūzijos ir Baltijos šalių diplomatinių santykių atkūrimo metines.

    Ministrai apžvelgė su pandemija susijusią situaciją Europoje, sutikdami, kad reikia siekti koordinuotų valstybių narių veiksmų, ypač nacionalinių vakcinavimo strategijų bei pasienio kontrolės klausimais. Susidūrę su atsiradusiais naujais viruso variantais ir būtinybe apsaugoti gyventojus, jie paragino spartinti vakcinų gamybą, kad būtų galima greičiau vykdyti skiepijimo kampanijas.

    Jie palankiai įvertino pažangą įgyvendinant Europos ekonomikos gaivinimo planą ir pakartojo savo įsipareigojimą laiku priimti Sprendimą dėl nuosavų išteklių nacionaliniu lygmeniu. Jie pabrėžė 2020 m. liepos mėn. Europos Vadovų Tarybos kompromisinio susitarimo dėl precedento neturinčio finansinio paketo svarbą ir būtinybę visapusiškai gerbti šį susitarimą, inter alia vykstančiose derybose dėl sektorių pasiūlymų.

    Jie aptarė pasirengimą būsimam Prancūzijos pirmininkavimui Europos Sąjungai ir jo prioritetus.

    Ministrai pakartojo griežčiausiai smerkiantys neteisėtą ir politiškai motyvuotą Rusijos valdžios, įvykdytą Aleksejaus Navalno sulaikymą, nepaisant EŽTT sprendimų, ir paragino nedelsiant bei besąlygiškai  jį paleisti. Rusija turi patraukti A. Navalno nuodytojus baudžiamojon atsakomybėn ir vykdyti savo įsipareigojimus pagal Cheminio ginklo konvenciją. Ministrai paragino Rusiją nuoširdžiai laikytis savo įsipareigojimų ESBO ir Europos Tarybai.

     Jie išreiškė gilų susirūpinimą Baltarusijos situacija po suklastotų prezidento rinkimų ir tebevykstančio režimo smurto prieš taikius protestuotojus, dar kartą išreikšdami palaikymą Baltarusijos žmonėms, siekiantiems apginti teisę rinkti prezidentą laisvuose ir sąžininguose rinkimuose, kurie atitiktų tarptautinius standartus ir būtų stebimi ESBO / Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro. 

    Ministrai dar kartą išreiškė tvirtą paramą ir įsipareigojimą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui su tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis.

    Kalnų Karabacho krizės klausimu jie palaikė tarpininkavimą, kuriam vadovavo ESBO Minsko grupės pirmininkai, ir pabrėžė ilgalaikio sprendimo priėmimo svarbą. Jie pažymėjo, kad svarbu toliau vengti bet kokio saugumo padėties destabilizavimo, besitęsiant su lapkričio 9 d. paliaubų susitarimo įgyvendinimu susijusiems iššūkiams.

    Dar kartą patvirtinta strateginė Rytų partnerystės, kaip regioninės Europos kaimynystės politikos (EKP) dimensijos, svarba prieš būsimą aukščiausio lygio Rytų partnerystės susitikimą.

    Naujosios JAV administracijos darbo pradžios kontekste jie priminė stiprios strateginės transatlantinės partnerystės, grįstos bendrais interesais ir vertybėmis, svarbą.  Pastebėdami beprecedentį progresą, kurį saugumo ir gynybos srityje pasiekė ES, jie pabrėžė poreikį išlaikyti pagreitį ir pažymėjo, kad NATO jai prilausančioms narėms išlieka bendros gynybos pagrindu. Ministrai pabrėžė Sahelio regione vykdomų operacijų svarbą kovai su terorizmu ir įvertino savo įsipareigojimus.

    Jie atkreipė dėmesį į padėtį Viduržemio jūros rytuose, tikėdamiesi tvarios deeskalacijos su Turkija,  atsižvelgiant į kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos sprendimus. 

    Ministrai pabrėžė būtinybę tęsti Europos pastangas subalansuoti santykius su Kinija. Tikslas yra įpareigoti Kiniją laikytis bendrų prioritetų tokiose srityse kaip klimatas, tvarus vystymasis, daugiašališkumo skatinimas ir pagarba žmogaus teisėms. Žmogaus teisių klausimu Prancūzija, Estija, Latvija ir Lietuva pakartotinai išreiškė susirūpinimą dėl įvykių Honkonge ir elgesio su asmenimis, priklausančiais etninėms bei religinėms mažumoms, ypač Sindziane ir Tibete.

    Jie pabrėžė, kad svarbu daryti pažangą suformuluojant Europos strategiją Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    Pažymėdami daugeliu atvejų sutampančią analizę ir pozicijas  bei glaudžios komunikacijos įvairiais formatais naudą, ministrai sutarė, kad reikia reguliariai rengti konsultacijas bendrų Europos ir tarptautinių interesų klausimais.

    Komunikato tekstas prancūzų kalba.